inkliuzas

Kelių tūkstantmečių Rytų išmintis byloja, jog daugiau nei 90 % visų ligų žmogaus organizme išsivysto dėl neteisingo vandens gėrimo. Pateikiu penkias vandens gėrimo taisyklės, kurios jogos filosofijoje vadinamos auksinėmis.

1. Atsikėlę ryte išgeriame stiklinę vandens ir nevalgome 1,5 - 2 val.

2. 30 min. prieš valgį išgeriame stiklinę vandens.

3. Valgydami negeriame, po valgio negeriame apie 40 min.

4. 30 min. prieš miegą išgeriame stiklinę vandens.

5. Kai norime gerti - vartojame vandenį.

Rytuose vandens sąvoka netapatinama su gaivaisiais gėrimais, sultimis, kava ir arbata. Visi šie gėrimai turi skonį ir organizmo priimami kaip maistas. Nors ir labai keistai gali nuskambėti, bet remiantis taisyklėmis, norėdami  “suvalgyti “  puodelį KAVOS, pusvalandį prieš tai turėtume išgerti stiklinę vandens.

Tad atraskime savyje jęgų keisti savo kasdieninius įpročius, kad taptume sveikesni ir pajustume gyvenimo pilnatvę.

Šiandien grįžau į namus visas sušalęs. Virtuvėje spintelėje užtikau kakavos miltelių. Pagalvojau, kaip senai gėriau kakavą. Imsiu ir išsivirsiu puodelį geros kakavos.

Toks paprastas gėrimas, bet kaip sušildė kūną, sielą, suteikė jėgų, pakėlė nuotaiką, sukėlė malonumo pojūtį… Ir mano mintys nukrypo į vaikystę. Vaikystėje močiutė dažnai virdavo kakavą. Begerdamas kakavą prisiminiau pasakojimą kuri su tokiu užsidegimu mums vaikams pasakodavo močiutė. O ji pasakojimą girdėjusi iš savo močiutės - mano prosenelės.

Tai buvo po pirmo pasaulinio karo. Vokiečiai bėgo iš Lietuvos. Eidama kaimynė pro apkasus, o ten apkaso kampe maišas stovi, pilnas pripiltas tokio gražaus šviesaus rausvo (peskaus) - smėlio. Kaimynė pagalvojo, vokietys vistiek vokiečiu lieka. Savo smėlio iš Vokietijos atsivežė, mat mūsų netinka. Persivežė ji tą maišą ant karučio namo ir barsto aslą. Barsto tuo (pesku) smėliu - drėgmę sugerdavo, blusų nebūdavo ir kambaryje saldainiais kvepia.

Prosenelės vyras - viršaitis užeina pas kaimynę, nosim patraukė ir klausia. Kuo tu čia kaimyne grindys barstai ? Papasakojo, kad turi vokiško kvepenčio smėlio. Viršaitis, durna tu boba per visą pilvą, čia ne smėlis. Čia kakava ! Dar buvo likęs koks pusmaišis. Išsivežė, saldainių pridarė ir apylinkės vaikams išdalino.

Taip ir numirė kaimynė septintą dešimtį eidama, kakavos neparagavusi …

Užeinu į Maximos parduotuvę . Jauna mama su berniuku apsipirkinėja … Staiga berniukas traukia mamą, kad pasilenktų ir tyliai sako : “Žiūrėk anas tėvelis nupirko saldainių savo vaikui “. Mama sako : “Kad ir aš nupirksiu”.  Bet kaip pastebėjau, jam ne saldainiai rupi, vaikiškos akutės ryja tą laimingąjį, kuriam tėvelis saldainius pirko …

Prie pusryčių stalo daugiausia minčių kyla - apie tikėjimą ir politiką. Tad gerdamas kavą, valgydamas sumuštinį su kvapnia kiaušiniene, o į langą barbenant lietui . Mintyse pagalvojau : “Kaip žmogus vištą pavogia, visi rėkia, TV rodo, komentarų n … … žiūrėk, ir už grotų uždaro. Ir vėl rodo … … O dėl dešimčių milijonų visi galai kažkaip dingsta”.

Rekomenduoju : jei jau vogti, tai geriau  m i l i j o n a i s …

Einu gatve ir kas žingsnis ausis pasiekia šlykštūs paauglių, vyresnių moksleivių taremi keiksmažodžiai. Darosi neramu ! Su ta ypatinga šnekėjimo maniera kiekvienas anksčiau ar vėliau apsipranta ir nekreipia dėmesio, taip kaip nekreipiam dėmesio į pravažiuojančio automobilio burzgesį. Bet kartais, kai niekur neskubi, geriesi miestu, kuriame užaugai gyveni, ir staiga pajunti tuos keiksmažodžius, kaip purvo lašus ant kūno.

Kodėl keikiasi, burnoja merginos, moterys ? Jas užkrečia aplinka ir jos kartoja kaip papūgos purvinus išsireiškimus, negalvodamos, kaip tuo žaloja vieną brangiausių moters savybių - moteriškumą.

Skaitant blogus, kartais pagalvoji : “Kaip reikia autoriams apsivalyti nuo piktžolių ir purvo.” Neminėsiu prie kokių autorių prikibę - kaip mėšlavabaliai skraido nešvarūs žodžiai. Paskaitęs, supras kiekvienas. Bent kiek praprusęs žmogus niekada nepamirš, kad aplinkui - kiti žmonės, kurie girdi nešvankybėje jos esminę prasmę.

Teko lankytis Gruzijoje, už keiksmažodį kuriame minima motina, gali kaip mat gauti į ausį. Gruzinams jis - didžiausias įžeidimas. Tad gal susimąstykim! Tiems kuriems įpratimas keiktis tapo antruoju prigimimu, bent pasistenks, kad jų negirdėtų pašalines ausys …

Pirmas vedybinis skelbimas buvo atspausdintas žurnale  “NIK OG MANCHESTER”  1927 metais. Skelbime buvo rašoma : “Dievas davė moteriai Adomą. Aš vieniša ir ieškau ištikimo draugo. Parašykite adresu : Ilinkorg Morison …  ”

Pasirodžius skelbimui, kilo didelis triukšmas. Minėta dama buvo areštuota, ir psichiatrai patikrino, ar ji nepamišusi.

Pažiūros keičiasi. Šiandieniniai laikraščiai mirga panašiais skelbimais.

Jei Jūsų gyvenimo pasaulis griūva, tad ieškokite, kas išklibino pagrindinę plytą …

Siekite įgyvendinti tai, kas atrodo teisinga ir tikra. Drąsiai priimkite, ką jums siūlo likimas … ir nepražiopsokite paprastų gyvenimo stebuklų ! … Ieškokite kelių į sėkmę ir laimę.

Gražaus ir prasmingo savaitgalio !

Atrodo nedaug reikia, kad būtum geros nuotaikos. Štai kad ir šiandiena …

Lipu laiptais, žiūriu aptrinta  … sena piniginė.  Oho … pagalvojau geras laimikis  …  Bet kai atidariau tai supratau, kad pinigine yra senutės iš trečio aukšto. Labiausiai mane sujaudino piniginėje laiškas.  Paprastas melsvas  vokas. Vaikiška mokinuko ranka užrašytas adresas.  ” Nesijaudink močiute, aš viską gerai apgalvojau. Ir toliau gynensiu su mama. Man gera su mama, turiu daug  draugų. O kai išsimokysių ir užaugsiu, grįšiu pas Tave ir padėsiu senatvėje …  … ”

Nunešiau ją kaip  ir galvojau, kad jos.  O ji senučiutė  susijaudinusi  net apsiverkė iš džiaugsmo. Primygtinai pradėjo prašyti, kad paimčiau bent keletą litų. Kai atsisakiau moteriškė net nusiminė. Girgi, padėjau, radau, grąžinu … Kokia ten mano pagalba !

Malonu padaryti žmogui šį tą gera … Kad ir nedaug, kad ir visai mažai …  Koks tada pasijunti patenkintas net laimingas  …

Štai koks buvo mano sekmadienio rytas …

Vyrai, ar nejaučiate savo kaltės, kad ne visada sugebate pamatyti motery visą kas GRAŽIAUSIA ? !

Man lietus patinka …  Kai už lango lyja, o tu sėdi su kavos puodeliu ir klausaisi … O lietus barbena, langus kutena. Tada gali svajoti, tikėti, džiaugtis ir nuklysti mintimis į vaikystes prisiminimus … Per radiją nuskamba Roberto Šumano kūrinys  “SVAJONĖ “.

Vokiečių kompozitoriaus, ROBERTO ŠUMANO žmona buvo talentinga pianistė KLARA VIK. Ji padėjo vyrui iškilti, o jam mirus, daugiau neištekėjo, visą gyvenimą paskyrusi Šumano kūrybai populiarinti. Jai skirtas vienas gražiausių Šumano kūrinių -  “SVAJONĖ”.